Jūsų duomenų (ne)saugumas telefone

saugumasTikriausiai kiekvienas lietuvis jau žino apie hibridinio karo, ypatingai iš Rusijos kylančių kompiuterinių grėsmių pavojus. Žiniasklaida bei socialiniai tinklai nuolat trimituoja apie iš šios šalies ateinančių programėlių bei verslų požiūrį į asmens duomenis. Nors 100 procentų niekas nėra įrodyta, tačiau beveik neabejojama, kad internetiniams verslams didžiulius priežiūros apynasrius uždėjusi Rusijos valdžia pati kaupia savo ir užsienio piliečių duomenis žvalgybos tikslais. Itin lengva gauti jautrius duomenis pasidarė tada, kai žmonės ėmė naudotis išmaniaisiais telefonais. Tačiau grėsmių yra ne tik iš kitų valstybių žvalgybos organizacijų, bet ir iš kitų sričių. Turite žinoti, kaip apsisaugoti.

Seni, (ne)geri virusai

Virusai, dar visai neseniai atrodė kaip tik kompiuterius kamuojanti problema. Tačiau patobulėjus telefonams atsirado ir jiems iškylančių grėsmių, kurios ne tik suluošindavo įrenginio veikimą, tačiau ir galėdavo pavogti jautrius asmens duomenis, informaciją.

Virusai į telefoną patenka internetu per nesaugius tinklapius, parsisiuntimus bei kitas sąveikas su kitais, jau paveiktais failais. Paprastai apsisaugoti pakanka antivirusinės programos ir tam tikro atidumo naršant internete.

Visada reikėtų ieškoti SSL sertifikato spynelės, atidžiai įvedinėti puslapių http adresus, neatidarinėti nuorodų neaiškiuose el. laiškuose bei kiek įmanoma vengti viešų Wi-Fi tinklų. Į telefoną patekęs virusas gali sužaloti programinę įrangą ar net techninę įrangą, išsiųsti privačius duomenis kažkur kitur arba pavogti jautrią informaciją. Visi čia parduodami telefonai gali būti papildomi antivirusinėmis programėlėmis.

Aklas sutikimas

Naujoji grėsmė – programėlės. Prisimenate tą langą, kuris prašo sutikti su naudojimosi politika bei supažindina su ta informacija, prie kurios programėlei suteikiate prieigą, ją parsisiųsdami? Tikriausiai retai į ją atkreipiate dėmesį, tačiau nuolat iškyla bėdų dėl to, kad vartotojai informacijos neskaito, o verslas elgiasi labai neetiškai.

Pvz. Yandex Taxi programėlė, kuri siūlo pavėžėjimo paslaugas (yra analogas Uber ar Bolt (seniau žinomam, kaip Taxify)), gavo rimtą antausį  mūsų šalyje, kada valstybės saugumo organai paskatino nesisiųsti šios programėlės, mat ji gali pasiekti bet kurią asmeninę informaciją jūsų telefone, nesvarbu, kad ji ir nėra susijusi su pavėžėjimu. Panašias grėsmes ekspertai įžvelgė ir FaceApp programėlėje, kuri galėdavo nuotraukoje žmogų pasendinti, atjauninti, uždėti jam tikroviškus ūsus, barzdą, makiažą.

Nors daug kas, ypač Rusijoje, sako, kad tai yra „raganų medžioklė“ ir išankstiniai nusistatymai prieš šios valstybės veiklą ir verslus, tačiau negalima teigti, kad jūsų duomenys šiose programėlėse bus saugūs. Kol yra daug geresnių alternatyvų, apie Yandex Taxi ar kitas, abejotinos reputacijos paslaugas net negalvokite.

Cambridge Analytica ir Soc. tinklai

Jeigu Rusija ir jos verslai jums atrodo susitepę, tai JAV milžinės niekuo nesiruošia nusileisti. JAV kompanija ir didžiausias socialinis tinklas pasaulyje Facebook yra bene pats didžiausias žmogaus privatumo ir duomenų apsaugos įstatymų laužytojas pasaulyje.

Tai programuotojų klaida leidžia Facebook per išmaniųjų ir nešiojamųjų kameras, vartotojams nežinant, juos stebėti, tai nutekinami jautrūs duomenys, tai įvyksta kiti skandalai.

Visgi niekas neprilygs Cambridge Analytica. Tokio paties vardo duomenų analizės bendrovė veikė D.Britanijoje ir nesąžiningais būdais nusavindavo ne žmonių duomenis. Pvz. žmogui būdavo pasiūloma atlikti asmenybės testą, tačiau prieš jį pradėdamas jis sutikdavo su tuo, kad visas jo draugų sąrašas bei jų profilių informacija taps prieinama Cambridge Analytica darbuotojams. Pagal jų profilius darbuotojai kūrė tūkstančius elgesio modelių, reklamos kampanijų ir kitų strateginių, politinių projektų, kurie padarė didžiulę įtaką įvairiems politiniams reiškiniams pasaulyje. Tarp jų patenka „Brexit“ bei neįvardijama Lietuvos partija.

Bendrovė, pavogusi jūsų duomenis, nagrinėjusi jūsų gyvenimą ir pritaikiusi jam modelį, jums laiku ir vietoje įbrukdavo politinę reklamą, kuri sustiprindavo jūsų emocijas arba paskatindavo pasirinkti vieną ar kitą pusę, jeigu būdavote neapsisprendę. Facebook šios savo spragos nepastebėjo kelis metus. 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *